pykulis

pykulis
pykulis sm., pikulis žr. pikulas: Piktas dvasias, velnius, dar XVI šimtmetyje „pykuliais“ ar „pikuliais“ vadinta BsVXLVII. Aukštyn peiliais mastyguodami, didžiu balsu šaukia: „Ei, ei, bėkite, pykuliai!“ BsVXLVI.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • smertis — ×smer̃tis (brus. cмepць) sf. (2) Rtr, NdŽ, Km, Krok, Ėr; CII584, H, L, sm. (2) NdŽ, Bt; CII584, H, R, MŽ471, N, ies sm. (2) K, NdŽ; R, N, smertìs sf. (4) 1. Q525, Sut, Kos94, N, K, PK37 mirtis: Būtų gražu gyvent, ale smer̃tis Km. Kap jiej gyvena …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”